Britų rašytojas J. G. Ballardas (1930–2009), išgarsėjęs romanu „Avarija“ (1973, liet. – 2010) kaip ekstremalių psichopatologinių būsenų tyrinėtojas, 1984 m. parašė autobiografinį pasakojimą „Saulės imperija”, kuriame tiria paties ekstremaliausio XX a. žmonijos įvykio – II-ojo pasaulinio karo – įtaką žmogaus psichikai. Kraupioje bado, mirčių ir žmonių žiaurumo istorijoje autorius nuoširdžiai pasakoja, ką jis pats – vienuolikmetis anglų paauglys – patyrė japonų okupuotame Šanchajuje bei Lunghua koncentracijos stovykloje. Be jokių moralės skrupulų fiksuojantis baisias karo žaizdas berniuko sąmonėje, rašytojas sukūrė širdį veriantį perspėjimą žmonijai, pasidavusiai smurto, galios ir dominavimo kultui.
Jo kūrybos stilius ir turinys yra tiek išskirtiniai, kad anglų kalboje (kaip nurodoma Collins English Dictionary) netgi atsirado žodis „balardiškas“, kas reiškia J. G. Ballardo kūriniuose aprašytą distopišką realybę, atšiaurias ir slegiančias gyvenimo sąlygas naujose žmogaus sukurtose technologinėse, socialinėse ir kultūrinėse aplinkose.